Mano mylimieji, žinau, kad jums sunkiai sekasi suderinti Mano beribę Meilę su žmonijos bėdomis, su šio pasaulio skausmu. Norėčiau padėti jums įsigilinti į šį slėpinį. Tai, ką noriu jums pasakyti, išreiškia ši frazė – Meilė yra kenčiantis Dievas. Papasakosiu jums apie Mailės kančias. Ar Dievas kenčia? Nepagalvokite net sekundei, kad galiu būti sumažintas ar nugalėtas. Paneikite įsivaizdavimą apie apribotą arba pabaigą turintį Dievą. Beribė Meilė negali būti ribotu Dievu. Nenustokite tikėję, kad esu visagalis pagal esmę. Reikia tik geriau nustatyti sąlygas, kuriomis išreiškiama Mano visagalybė. Neina kalba apie kančią, kuri būtų primesta Dievui taip, kad Jis paklustų jai. Niekas negali būti man primesta. Nepaklūstu jokiai išorinei prievartai. Jūsų Meilės Viešpats yra Dievas - Nugalėtojas. Prisiimu, įtraukiu į Save visą žmogišką kančią. Bet darau tai tam, kad ją nugalėčiau. Nepaklūstu kančiai, bet laisvai, Savo laisva valia prisiimu ją taip, kaip tai būdinga Man. Neįsivaizduokite Dievo, kuris sėdi danguje Savo soste ir bejausmiai stebi kovas, kurios vyksta žemėje. Esu tarp kovojančių. Dalyvauju kovoje su tamsos jėgomis, prieš šio pasaulio kunigaikštį (šėtoną). Kovoje, kurioje visas blogis ir visos kančios yra tik epizodai. Sakau, kad Aš kovoju. Tai reiškia, kad neatimų iš žmonių teisės būti Meilės šalininkais arba būti prieš Meilę, nes Meilė nėra primetama priverstinai. Mano rankos surišos. Naudojuosi tik vienu ginklu: įtikinimu ir malone. Šioje kovoje kartais patiriu žaizdų. Būnu sužeistas kievieną kartą, kai kažkas atsumia Meilę. Tačiau būnu sužeistas ne kaip pasyvi auka. Leidžiuosi sužeidžiamas laisva valia. Prisiimu jas tiesiogine šio žodžio reikšme. Mano dieviškoji prigimtis nėra paveikta, bet yra paveiktas mano prisilietimas, susijungimas su žmogiškąja prigimtimi. Kai audra siaučia kalno papėdėje, jo viršūnė nenustoja gėrėtis saulės šviesa. Būna taip, kad atrodo, jog esu nužudytas vienoj ar kitoj sieloj. Ten, kur atrodo jau nebeliko Meilės. Bet Dievas negali ūti nužudytas. Pati mirtis, šis paskutinis priešas, bus nugalėta, nes Meilė galingesnė už mirtį. Jokios vandens srovės negalės jos užgesinti. Mano kančios ir prisikėlimas neatsiejamai susiję. Kai tikrai sakai „myliu“ ir tuo labiau „myliu Meilę“, jau savo patirtimi sužinojai tai, kas yra susieta su amžinybe. Kaip gi įmanoma, dar tiksliau sakant, kad įeinu į žmogišką kančią (juk ne ji įeina į Mane)? Aš esu būtis. Suteikiu būtį; visi, turintys būtį, gavo ją iš Manęs. Todėl kiekvienas, sužeidžiantis gautą būtį, su Manimi pasidalintą būtį, kur ir kame ji bebūtų, sužeidžia taip pat, tik kitaip, be realiai ir Mano Būtį. Būtis „pažįsta“ visa, kas egzistuoja. Ji žino ne iš išorės, kaip žinome mes, bet iš vidaus, viduje. Jei pavadintume tokį pažinimą užuojauta, to nepakaktų. Tai yra sutapimas, susitapatinimas, gyvenimas su viskuo, kas vyksta, nes būtent Aš suteikiau visoms būtybėms pačią materiją, iš kurios jos susideda. Taigi bet kokią kančią pažįstu netgi giliau ir arčiau, negu tas, kas kenčia. „Gyvenimiškai“ žinau, ką patiria kiekviena būtis, tuo tarpu kai Mano Būtis lieka nepaveikta. Nė vienas kančios aspektas nėra Man svetimas, nelieka nepastebėtas. Esu sužeistas visomis žmonių žaizdomis, patyriau pilną susijungimą su jomis. Bet tuo pačiu metu jos negraužia mano prigimties, negali jai pakenkti arba ją sumenkinti. Kiekviena žmogiška žaizda sukelia Manyje naują Meilės antplūdį, kuris nori įtraukti į savo sūkurį visą negatyvą. Motina, netekusi vaiko, žmona, netekusi vyro, mergina, netekusi sužadėtinio, sergantis vėžiu, iškankintas skausmų, koncentracinės stovyklos kalinys, žmogus, įkalinęs save į priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, egoistinio seksualumo, - Aš nusilenkiu prieš jūsų skurdą. Jei tik žinotumėte, jog Aš šito nenorėjau, kad tai yra priešo kėslų rezultatas, ir kad Aš kovoju jūsų pusėje. Ruošiu jums išeitį – švytinčią, šviesią. Dabar tamsos laikas ir valdžia; tamsos pralaimėjimo laikas kol kas lieka paslaptyje. Bet Mano Meilė nugalės pasipriešinimą ir nuvalys ašaras. Uždanga bus nuimta. Tada išvysite ir viską suprasite. Padarysite pasirinkimą. Nejaugi galvojote, kad Meilės Dievas gali likti kurčas žmonių šauksmų atžvilgiu? Taip mažai žinote apie jūsų Dievą! Meilė atėjo pas jus kenčiančio Tarno pavidalu, Kurio atiduotame, paaukotame gyvenime ryškiai atsispindėjo didžiulis Dievo noras. Žymiai anksčiau, dar amžinybėje, iki pasaulio sukūrimo, ši auka buvo priimta ir paruošta Mano Širdyje. Ir net šiandien vyksta slaptos Meilės Kančios, kurių pabaigos nematyti. Kančios, sukeliamos Meilės siekių atmetimu, atsisakymu atsakyti į Jos kvietimą. Meilės Viešpats turi tik vieną norą – atiduoti, vėl ir vėl atiduoti Savo gyvenimą už jus visus, taip Jo mylimus.
Комментарии
Отправить комментарий